palundos

palùndos sf. pl. (1) žr. palundai: 1. BŽ411. 2. Ant minkštų ir plačių palùndų gerai miegoti Auk. 3. Šiandien an duobės sudėjom palùndas Lp. Palùndos iki pavasario visai supuvo Lp.